standus

standùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, MedŽ502, stañdus (4) Ml; L, Rtr, Ser 1. kietas, nepasiduodantis deformacijai: Standùsis kūnas FzŽ156. Standžióji molekulė FzŽ193. ║ Sml, Skp stangus, nesupliuškęs: Drabužius kiek pakrekmolijau, standesnì būs Vkš. O šalia multonkos stiebų tebėra kopūstai – trylika galvų, standžių ir kietų J.Balt. Nelabai sužlebs [išvirti] grybai: geri, stañdūs Mžš. Jis skaitė, judindamas storas standžias lūpas rš. Standùs kap akmuo Krsn.

standỹn adv.: Nuo tokio lietelio da standỹn eina žemė Ėr. ║ kuris kietos konsistencijos, sustingęs: Kisielius jau standùs Lnkv. Baltymai plakami, kol pasidaro standžios putos rš.

2. Ps nepasiduodantis lenkti, nelankstus: Virvė sumirkus, standì Klvr. Stañdūs linai Rs. Stañdūs šeriai NdŽ. Standūs, tamsiai rausvi plaukai supinti į dvi kasas J.Avyž. Labai stañdūs siūlai – drobė negraži Antš. Neišdykauk, vaike, mano diržas standùs Šš. Vilkis karišką milinę! Susijuoski standų diržą! S.Nėr. Laibas medis nėra standùs Trgn. Eglės šakos stañdžios Km. Galima taip išauklėti javą, kad jis būtų standesnis ir ne taip veikiai linktų ir lūžtų rš. Mano rankos standžios, kietos rš. Burzdulis, standus kaip medinis, apvirto ant pievos šalia kapo ir čia pat paliko begulįs Žem. Ponia sėdėjo tyli kaip mėmė, standi lyg iš uolos, kietai susinėrus rankas aukštai paširdyje Vaižg.

standỹn adv.: ^ Vilkas senyn – uodega standỹn Kp. Katinas senyn – uodega standỹn Bsg.

3. tankiai austas, pintas: Standì skarikė, galvą neįkaitina Rdn. Standì skarikė, i mažiau girdu – labai auses priplo[ja] Krš. Čia medžiaga standì, laikys Gl. Milelis būdavo standùs, jau žieminis rūbas Adm. Ko tas audeklas toks standus? Vv. Eglute pinti šiaudiniai kepalušiai būdavo standesnì kaip paprasto pynimo Skrb. 4. Ssk gerai suleistas, glaudžiai prigulęs, tvirtai stovintis: Standus stalas Klvr. Stañdžios [kėdės] – kadai aš jas laužau po gryčią Slm. Ant pamatų sumontuotos staklės esti standesnės ir pastovesnės rš. Standùsis sujungimas FzŽ328. Standžióji sandara FzŽ264. Standusis suleidimas daugiausia taikomas išardomam sujungimui rš.

stañdžiai adv. Lnkv: Stovia nestañdžiai, galia išvirst Sb. Kaip gerai pataisytos staklės, stovi stañdžiai audeklas, tai par dieną sieną išaudi Ps. Stañdžiai durys užsidaro Brž. Standžiai įtvertas kotas VĮ. Reikia stañdžiai įsodint daigą Ėr. Aš virvę stañdžiai surišiau, dabar ji nebepasileis Brž. Kaip tiktai labai stañdžiai surišė, tai ir nebegalėjo partraukti BM99(Krč). Neužveržk piršto taip stañdžiai, nutirps dar Vkš. Kamštis tas labai stañdžiai lenda, gali butelio kaklas plyšt Jnšk. Inkalk kuolelį standžiaũ Trgn. Geriau gatavą pirk paltą – standžiaũ pasiūtas Slm. | prk.: Dabar tai nestañdžiai (netvirtai, neilgam) suvinčiavoja Slm. Senovės dailidės … standžiai turėdavosi A1884,56. Viktarą tai pati stañdžiai (griežtai) suėmė Slm. Teip stañdžiai (įtemptai) misli, nebežinai, ir gatava Slm. Miego stañdžiai (labai) norėjau Rm. ^ Standžiai stovi, silpnai kabo, pats apžėlęs, galas plikas (riešutas) Ėr.

5. J, KŽ stiprus, tvirtas: Galima sakyt, iš jo standùs darbinykas An. Tėvas da toks standùs, da gali pabūt kur už kokį sargą Mžš. Dagi standùs seniokas buvo, ale va mat ir numirė Slm. Jis žmogus standùs, nepasiduoda teip greit senatvei Jnšk. Valgyk daugiau – būsi standèsnis Kp.

standù n.: Eikit, mėsos užvalgykit, standžiaũ bus Antš.

6. sotus, gausus (apie maistą).

stañdžiai adv.: Tai stañdžiai pavalgėm, dabar skubėsim rugių pjaut Pg. Šienavai, privargai – standžiaũ užvalgyk Mžš. Jy vis stañdžiai ir stañdžiai (sausą maistą) valgo Ppl. Prisgėrė stañdžiai Tj.

7. rambus, nerangus: Stañdus arklelis, ale malkų vežimui geras Ml. 8. Rud pasiturintis: Standùs ūkinykas, gerai gyvena Slm. Kaip su šienu? Stañdūs (apsirūpinę)? Slm.

stañdžiai adv.: Stañdžiai gyvendavom, sočiai Vb. Jie stañdžiai gyvena: gyvulių laiko, paukščių – visko! Mžš.